- padotkas
- ×padõtkas (l. podatek, brus. пaдaтaк) sm. ppr. pl. (2) BBLuk20,22, Krkl, Ssk, Srj, OZ38 mokestis: Liepė ciecoriui padotkus mokėti M.Valanč. Ar jau sumokėjai padotką? Mrk. Padotkai dideli buvo Dsn. Ne tiektai jo klausyt ir gerbt, bet jam vėl prisienčius ir paprastus padotkus iždavinėt DP210. Pati tyli, vaikai myli, padotkai nespaudžia (d.) A.Straz.
Dictionary of the Lithuanian Language.